Latvijos
policija gavo informacijos, kad šalies antifašistai planuoja
apmėtyti kiaušiniais ir pomidorais kovo 16 dieną Rygoje vyksiančių
tradicinių SS latvių legiono atminimo eitynių dalyvius, vidaus
reikalų ministrė Linda Murniecė sakė Latvijos komercinei
televizijai LNT.
"Waffen SS" latvių legionas per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos pusėje.
"Žinome, kad antifašistinės
organizacijos planuoja apmėtyti kiaušiniais ir pomidorais
eitynių dalyvius bei žiūrovus, - sakė ministrė. - Noriu pasakyti,
kad jie turėtų susilaikyti nuo tokių veiksmų. Žinome, kad
tie žmonės mėgins tai padaryti, tačiau labai primygtinai
patariu antifašistinei organizacijai susilaikyti nuo tokių
veiksmų".
L.Murniecė pridūrė, kad tokie protestuotojų
veiksmai prilygtų chuliganizmui, todėl policija turėtų teisę
sulaikyti pažeidėjus.
Latvijos policija kruopščiai ruošėsi
prieštaringai vertinamiems minėjimo renginiams, todėl pareigūnams
pavyko užkirsti kelią kai kurioms galimoms provokacijoms.
Kai kurie Latvijoje nepageidaujamais paskelbti asmenys kelis kartus mėgino patekti
į šalį, tačiau galiausiai jie buvo sulaikyti ir bus paleisti
tik po kovo 16 dienos. Tikimasi, kad eliminavus protestuotojų
lyderius pavyks išvengti daugelio galimų provokacijų.
Kaip jau pranešta, "Waffen SS" latvių legiono atminimo dieną, kovo 16-ąją, draugija "Dauguvos vanagai" (Daugavas vanagi) ketina surengti buvusių legionierių eitynes iki Laisvės paminklo
Rygoje.
Tuo pat metu netoli paminklo vyks
Latvijos antifašistinio komiteto protesto akcija.
"Dauguvos vanagų" nariai
kartu su legionieriais dalyvaus pamaldose Rygos katedroje,
po kurių prasidės eitynės iki Laisvės paminklo, prie kurio
bus padėtos gėlės. Po eitynių kai kurie jų dalyviai vyks
į Lestenę aplankyti kritusių karių memorialo.
Tuo tarpu prie fabriko "Laima" laikrodžio
susirinks Latvijos antifašistinio komiteto aktyvistai, kurie
pareikš protestą prieš legiono veteranų eitynes.
Dalyvauti akcijoje pakviesti antifašistinių
organizacijų Estijoje, Vokietijoje ir Izraelyje atstovai,
kurie atvyko į Rygą dalyvauti konferencijoje apie Holokaustą.
Kiek anksčiau Latvijos antifašistinio
komiteto atstovas Janis Kuzinas sakė, kad protesto akcijoje
gali dalyvauti apie dešimt žmonių.
Eitynėse dalyvauja apie 350 žmonių
Apie 350 žmonių eisena antradienį patraukė prie Latvijos sostinėje esančio Laisvės
paminklo pagerbti "Waffen SS" latvių legiono narių, o prieš prasidedant šioms eitynėms policija prie to paminklo
sulaikė keturis jaunuolius.
Naujienų agentūros BNS žurnalistai
pranešė, jog prie Laimos laikrodžio teisėsaugos pareigūnai
sulaikė keturis jaunuolius, kurie buvo įsodinti į policijos
mikroautobusą.
Prie paminklo buvo susirinkę apie
20 rusakalbių, kurie laikė paruoštus transparantus, tačiau
kol kas jų neišskleidė.
Tarp jų buvo Jurijus Kotovas, kuris
anksčiau prašė Rygos dūmos išduoti leidimą protesto akcijai
surengti, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Tarp protestuotojų tai pat buvo
Jevgenijumi prisistatęs jaunuolis, šiuo metu gyvenantis
pernai Latvijos vyriausybės būstinės įkurtame palapinių
miestelyje, kuriame aktyvistai protestuoja prieš vyriausybės
politiką.
Rygos katedroje pasibaigus SS latvių legiono atminimo pamaldoms, apie 350 žmonių
eisena patraukė prie Laisvės paminklo, kur ketina padėti
gėlių, pagerbdami per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės
Vokietijos pusėje kovojusius latvių karius.
Antifašistų protesto akcijoje dalyvavo nacių persekiotojas E.Zuroffas
Tradicinės eitynės, per kurias Latvijos
sostinėje kasmet pagerbiamas Antrojo pasaulinio karo metais
kovojusio nacistinės Vokietijos pusėje kovojusio "Waffen SS" latvių legiono atminimas, pasiekė miesto centre esantį Laisvės paminklą.
Prie to paminklo taip pat būriavosi
antifašistinių organizacijų protestuotojai, tarp kurių buvo
ir garsus nacių persekiotojas Efraimas Zuroffas.
Protestuotojai laiko plakatus su
užrašais rusų kalba, tokiais kaip "Ne fašizmui" ir "Žudikai".
Kai kurie jaunuoliai buvo prisisegę
juodos ir geltonos spalvos dryžiais išmargintas Šv.Jurgio
juostas, laikomas Rusijos imperijos, taip pat SSRS pergalės
prieš nacius simboliu.
Didesnių susirėmimų tarp abiejų
priešininkų stovyklų kol kas neįvyko.
Eitynių dalyviai pasiekė Laisvės
paminklą, prie kurio išsirikiavo Latvijos nacionalinių vėliavų
nešėjai, ir padėjo gėlių, pagerbdami latvių legionierius.
Kai kurie dalyviai liko budėti prie monumento.
E.Zuroffas, vadovaujantis Jeruzalėje
įsikūrusiam nacius persekiojančiam Simono Wiesenthalio centrui,
pirmadienį taip pat dalyvavo Rygoje vykusioje konferencijoje
apie žydų Holokaustą.
Jis sakė naujienų agentūrai BNS,
kad pagrindinis jo vizito Latvijoje tikslas buvo tas konferencija,
tačiau pridūrė, jog būtų keista, jeigu jis ignoruotų "fašizmą šlovinantį" renginį.
"Manau, kad stoviu teisingoje
pusėje", - pabrėžė E.Zuroffas.
Teismas leido žygiuoti
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį
Rygos administracinis rajono teismas, išnagrinėjęs "Dauguvos vanagų" ir Latvijos antifašistinio komiteto skundus dėl Rygos dūmos sprendimo uždrausti
šioms organizacijoms rengti renginius latvių legionierių
atminimo dieną, leido joms kovo 16 dieną organizuoti renginius,
kuriems jos buvo prašiusios leidimų.
Teismas nenurodė savo sprendimo
motyvų - jie paaiškės kovo 26 dieną, kai bus paskelbtas
visas nutarties tekstas. Tuomet šią nutartį bus galima apskųsti
Aukščiausiojo teismo senate.
Kovo 5 dieną Rygos dūmos komisija,
svarstanti paraiškas organizuoti susirinkimus, eitynes ir
piketus, kaip ir praėjusiais metais, uždraudė rengti kovo
16-ąją renginius, kuriems buvo prašoma leidimo.
Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus
į valstybės policijos ir saugumo policijos išvadas, kad
planuojamų renginių metu gali kilti grėsmių viešajai tvarkai
ir saugumui.
Kovo 16-ąją latvių legiono veteranų
ir jiems prijaučiančių žmonių vieši renginiai, ypač eitynės
gatvėmis ir gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo Rygoje,
kasmet sukelia didžiulį ažiotažą ir Latvijoje, ir užsienyje.
Nors buvę legionieriai veltui mėgina
paaiškinti, kad jie nebuvo Vokietijos "Waffen SS" pajėgų dalis ir nedalyvavo civilių gyventojų naikinime, už Latvijos ribų jie
paprastai vadinami buvusiais esesininkais.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug
140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti
kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame
Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose
arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943
metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo
diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse
prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos
įveikė sovietų armijos karius.
1950 metais JAV paskelbė deklaraciją,
kad Baltijos šalių SS legionai nesusiję su nacių SS pajėgomis
ir nėra laikomi dalyvavusiais karo nusikaltimuose.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje
buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia
diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą.
Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą,
leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų
pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš
kalendoriaus.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė,
jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
Tačiau buvę legionieriai kovo 16-ąją
ir toliau pagerbia savo žuvusius kovos draugus, o Latvija
sulaukia griežtų Maskvos kaltinimų, kad šalyje šlovinamas
nacizmas.
delfi.lt
|