Fašistinė Lietuva pareikalaus iš Rusijos pinigų už agresiją, mat elgetos „pribaltai“
nori nusigriebti pinigų bet kokiais būdais; nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų
sulyginimo klausimas - nacistinio žydų holokausto marginalizavimas ir spekuliacija
istoriniais II-ojo pasaulinio karo faktais. Tokių minčių apie Lietuvą galima
pasiskaityti pasklaidžius Izraelio ir Rusijos žiniasklaidą. Metų pradžioje
užsienio žurnalistus Lietuvoje taip pat domino Vygaudo Ušacko atsistatydinimas
iš ministro pareigų ir jo tapimas specialiu Europos Sąjungos (ES) atstovu
Afganistane, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas, CŽV kalėjimų
istorija, stebėtinai blankus Algirdo Šemetos prisistatymas Europos Parlamente
(EP).
CŽV kalėjimų paieška vertinta kaip „tvarkymasis“
Kliuvo už bandymus komunizmą prilyginti nacizmui
„Kietakaktį“ V.Ušacką pliekė Italijos spauda
D. Grybauskaitė: nuo nominalios prezidentės iki įtakingiausio
žmogaus
Ekonomikoje pesimizmą keitė viltis
A. Šemetai negailėta kritikos
Premjero patarėjas džiaugiasi, kad Lietuva rodoma pavyzdžiu
Kaip matyti iš Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir analizės
skyriaus parengtos apžvalgos, pasaulio žiniasklaida skyrė
nemažai dėmesio Ignalinos AE veiklos sustabdymui.
Štai, pasak JAV dienraščių „The Washington
Post“ ir „Los Angeles Times“, Lietuva, paklusdama ES reikalavimams
sustabdyti to paties tipo reaktoriaus, kuris sprogo 1986
m. Černobylyje, veiklą, atsidūrė ant energetinės priklausomybės
slenksčio. Pasak JAV žiniasklaidos, Lietuva stengėsi išsiderėti
pratęsti Ignalinos AE veiklą dvejus ar net trejus metus,
tačiau ES štabas buvo neperkalbamas.
Dienraštis „Financial Times“ publikavo
straipsnį „Lietuva baiminasi nesaugumo po reaktoriaus išjungimo“.
„Turbūt sunku įsivaizduoti labiau nepalankų reaktoriaus išjungimo
laiką šaliai, išgyvenančiai giliausią recesiją nuo Sovietų
Sąjungos suirimo.
Ironiška, bet gali tekti atsigręžti
veidu į Rusiją, siekiant užpildyti energetinių šalies poreikių
spragas. Dabar Baltijos šalys energetine prasme virto negyvenama
sala ES kontūruose“, - skelbta įtakingame dienraštyje.
Apie Lietuvą, pakeitusią savo energetinį
likimą, pranešė ir Rusijos naujienų agentūra „Regnum“ ir
km.ru. Pasak jų, uždariusi elektrinę Lietuva tapo pirmąja
šalimi pasaulyje, savo noru visiškai atsisakiusia atominės
energetikos. Savo straipsnį „Regnum“ pavadino „Lietuva įgijo
„energetinę nepriklausomybę“ nuo sveiko proto“.
CŽV kalėjimų paieška vertinta kaip
„tvarkymasis“
Šveicarijos „Neue Zürcher Zeitung“
išspausdino trumpą pranešimą apie tai, kad Lietuvos parlamentinė
tyrimo komisija paskelbė savo tyrimo išvadas dėl netoli Vilniaus
įrengtų ir veikusių CŽV kalėjimų, kuriuose JAV slaptosios
tarnybos apklausdavo įtariamuosius terorizmu. Išvadose teigiama,
kad apie laisvės atėmimo vietų netoli Vilniaus kūrimą buvo
žinoma tik Lietuvos Valstybės saugumo departamentui, kuris
tiesiogiai bendradarbiavo su amerikiečių žvalgyba, jokios
informacijos nepateikdamas tuometiniam šalies vadovui.
Kanados portalas globalresearch.ca
publikavo straipsnį, kuriame rašoma apie Lietuvos parlamento
komisijos tyrimus, nustačiusius, kad Lietuvoje dviejose vietose
egzistavo CŽV stovyklos įtariamiesiems dėl teroristinės veiklos.
„Paskelbtos išvados rodo, kad Lietuva yra pirmoji Europos
valstybė, kurioje buvo konstatuotas tokio pobūdžio „bendradarbiavimas“
su CŽV“, - teigta publikacijoje.
Vokietijos „Die Zeit“ vasario pabaigoje
publikavo straipsnį „Lietuva tvarkosi“. Straipsnyje Lietuva
giriama už sąžiningumą. Priešingai nei Rumunija ar Lenkija,
Lietuva, anot straipsnio autoriaus, skaidriai ir viešai sprendė
CŽV kalėjimo egzistavimo šalyje problematiką. Pasak „Die
Zeit“, aišku, ES valstybei nebuvo lengva išsiaiškinti šią
situaciją su amerikiečiais.
„Dėl karo ir teroro, patirto nuo 1940
m. šalį valdant Stalinui, vėliau ją užėmus vokiečiams ir
Sovietų Sąjungai, Lietuva prarado trečdalį savo piliečių.
Su šia trauma dauguma lietuvių žvelgia į Vašingtoną kaip
į savo laisvės garantą. Todėl dar labiau gerbtina drąsa ir
demokratijos dvasia skambanti premjero A. Kubiliaus žodžiuose:
„JAV yra mūsų svarbiausias partneris, tačiau tai nepateisina
sovietinių metodų naudojimo“, - rašė laikraštis.
Kliuvo už bandymus komunizmą prilyginti
nacizmui
Neliko nepaliesta ir genocido problematika.
Štai portalas „Algemeiner“ paskelbė straipsnį, taip pat publikuotą
„The Guardian“. Jame piktinamasi Rytų europiečių bandymais
perrašyti istoriją suplakant nacistinio ir sovietinio genocido
sąvokas. Autorius priešinasi Rytų bloko daromam spaudimui
visoms ES šalims vienodai traktuoti nacizmo ir komunizmo
nusikaltimus, primenama, kad Baltijos šalyse buvo sunaikinta
net 90 proc. žydų populiacijos (daugiausia iš visų ES šalių).
Kaip rašoma publikacijoje, naikinimo noriai ėmėsi vietiniai
entuziastai, žydų pogromai Lietuvoje ir Latvijoje įsisiautėjo
dar gerokai prieš nacistų invaziją.
„The Jerusalem Post“ publikavo straipsnį
„Remembering the Holocaust accurately“, kuriame keliamas
nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų sulyginimo klausimas. Tokius
mėginimus straipsnio autorius vadina nacistinio žydų holokausto
marginalizavimu ir spekuliacija istoriniais II pasaulinio
karo faktais. Autorius sutinka su tuo, kad stalinizmo aukos
buvo išties reikšmingos, tačiau lyginti jas su nacizmo holokaustu
žydų atžvilgiu nėra teisinga, nes komunizmas neturėjo vienos
kurios nacijos visiško sunaikinimo tikslų, jis tik eliminavo
nepaklususius naujojo režimo ideologijai.
Rusijos naujienų ir analitikos tinklalapis
pravda.ru pateikė straipsnį, kuriame svarstoma, ar tarptautinės
teisės požiūriu yra teisinga Seimo priimta rezoliucija, reikalaujanti,
kad Rusijos Federacija pripažintų agresijos faktą prieš nepriklausomą
Lietuvos Respubliką 1991 m. sausio 11-13 d. ir išmokėtų kompensacijas
per įvykius nukentėjusiems asmenims.
Rusijos „Naš vek“ paskelbė straipsnį
„Fašistinė Lietuva pareikalaus iš Rusijos pinigų už agresiją.
Elgetos „pribaltai“ nori nusigriebti pinigų bet kokiais būdais“.
„Kietakaktį“ V. Ušacką pliekė Italijos
spauda
Užsienio žiniasklaida itin daug dėmesio
skyrė užsienio reikalų ministro V. Ušacko atsistatydinimui
ir jo tapimui ES atstovu Afganistane. Situaciją aprašė „The
Financial Times“.
Pasak laikraščio, teigdamas, kad Lietuvoje
nebuvo kalinami terorizmu įtariami asmenys, V. Ušackas pelnė
prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę. Pasiremdama parlamentinės
komisijos tyrimų išvadomis prezidentė, priešingai nei ministras,
teigė esanti įsitikinusi nelegalia kalėjimų veikla.
Apie V. Ušacko atsistatydinimą pranešė
ir „The Wall Street Journal“. Pranešime pabrėžiama, kad priimti
tokį sprendimą ministrą privertė nesutarimai su šalies prezidente
dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje egzistavimo ir santykių kaimyninės
Baltarusijos ir jos vadovo A. Lukašenkos atžvilgiu.
„European Voice“ rašė apie tai, kad
iš Lietuvos užsienio reikalų ministro posto pasitraukusį
V. Ušacką kandidatu į specialaus ES atstovo Afganistane postą
parinko ES Užsienio politikos vadovė C. Ashton. Tekste minima,
kad iš savo posto V.Ušackas pasitraukė spaudžiamas D. Grybauskaitės,
o C. Ashton tikisi, kad Lietuvos prezidentė ar Vyriausybė
nesutrukdys V. Ušackui užimti specialaus ES atstovo posto
Afganistane. „European Voice“ V. Ušacko paskyrimą vertina
kaip pirmąjį tokios didelės svarbos naujųjų ES šalių laimėjimą.
Dėl Lietuvos kandidato V. Ušacko skyrimo
specialiuoju ES atstovu Afganistane Ispanijos „El Pais“ priekaištavo
C. Ashton. V. Ušackui prikišama patirties stoka ir tai, kad
jis tokioms atsakingoms pareigoms, kurios šiuo metu yra didžiausias
tarptautinės bendrijos iššūkis, paskirtas kaip tokios mažos
ir neįtakingos šalies atstovas.
Vienas rimčiausių V. Ušacko konkurentų
kandidatuojant į ES specialiojo atstovo Afganistane vietą
- iki šiol šį postą užėmęs Italijos diplomatas Ettore Francesco
Sequi. Greičiausiai todėl apie V. Ušacko kandidatūros patvirtinimą
ypač gausiai atsiliepė Italijos žiniasklaidos priemonės.
Štai „Corriere della Sera“ rašė, kad
Italijos kandidatui nepasisekė, ir ES misijai Kabule vadovaus
kontraversiškas buvęs užsienio reikalų ministras iš Lietuvos.
Dienraštis įvardija V. Ušacką kaip
pritariantį Londono-Vašingtono politikai bei primena apie
jo atsistatydinimą dėl pareikšto prezidentės nepasitikėjimo
po neteisėtų CŽV kalėjimų Lietuvoje skandalo. „La Repubblica“
taip pat informavo apie F. Sequi nesėkmę ir pranešė, kad
ES atstovu Kabule išrinktas visiškai jokios darbo Afganistane
patirties neturintis V. Ušackas.
Pranešime jis apibūdinamas kaip „kietakaktis“,
kuriuo galima pasitikėti vykdant Londono-Vašingtono politiką.
Negana to, V. Ušacko išrinkimas, susilpninęs Italijos atstovų
svorį ES struktūroje, išvadintas iš anksto suplanuotu ir
kontraversišku. Pranešimai apie V.Ušacko kandidatūros patvirtinimą
buvo publikuoti pinoarlacchi.it, gazeettadelstud.it, nigro.bougatore.republica.it,
la7.it, iltempo.ilsole24ore.it, lastampa.it, apcom.net, ecodibergamo.it.
D. Grybauskaitė: nuo nominalaus prezidento
iki įtakingiausio žmogaus
Pasaulio žiniasklaida nevengė ir kitų
su Lietuva susijusių temų. Neliko pamirštas „sniego“ susitikimas
Trakuose, prezidentės populiarumas. Štai „Regnum“ pateikė
straipsnį „Lietuva tarp JAV, ES ir Rusijos: nauja politika?“,
kuriame gilinamasi į pasikeitimus Lietuvos vidaus ir užsienio
politikoje po to, kai prezidente tapo D. Grybauskaitė. Straipsnyje
teigiama, jog po pusės metų D. Grybauskaitė iš nominalaus
prezidento tapo „pačiu įtakingiausiu žmogumi Lietuvoje“.
Austrijos „Salzburger Nachrichten“
pranešė apie tai, kad katalikiškosios Lietuva ir Lenkija
solidarizavosi su Italija ir pareiškė, kad nepritaria Europos
žmogaus teisių teismo priimtam sprendimui, kad iš Italijos
mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai.
Pastebėtas ir Lietuvos premjero vizitas į JAV siekiant pritraukti
investuotojus ir pateikti informaciją apie šalies ekonomikos
potencialą, Lietuvos dalyvavimas tarptautinės bendruomenės
veikloje Afganistane, su „PKN Orlen“ susijusios aktualijos.
Ekonomikoje pesimizmą keitė viltis
Sausį užsienio žiniasklaida sumavo
2009 m. ekonominius rezultatus ir teikė Lietuvos prisikėlimo
iš recesijos perspektyvas. Štai, pasak „AP/ABC News/Forbes“,
Lietuvos ekonomika per 2009-uosius susitraukė 15 proc. Tai
blogiausi ekonominiai rodikliai per visus atkurtos nepriklausomybės
metus. Pranešime cituojamas Lietuvos centrinio banko vadovas,
pranašaujantis nulinį ekonomikos augimą 2010-aisiais.
Tačiau vasarį pranešimuose apie Lietuvos ekonomiką pradėjo
vyrauti optimistiškesni atspalviai.
Dienraštis „The New York Times“ pranešė
apie SEB banko pajamų išaugimą paskutinįjį 2009 m. ketvirtį
lyginant su trečiuoju ketvirčiu, kai Baltijos šalys buvo
pasiekę savo ekonominį dugną. SEB banko vadovė Annika Falkengren
pareiškė, kad ekonominė situacija Lietuvoje stabilizuojasi
ir paskolų teikimo procesas normalizavosi.
Apie ekonomikos stabilizacijos tendencijas
Lietuvoje informavo agentūra „Reuters“, kuriai interviu davė
Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. „Situacija Lietuvoje
yra kur kas geresnė nei prieš pusmetį“, teigė ministras.
Tai ypač gera naujiena Švedijos SEB, „Swedbank“ ir „Nordea“
bankams, išplitusiems Lietuvoje.
Tačiau Lietuvos ekonomikos atsigavimo
perspektyvomis abejoja Rusijos apžvalgininkai. Apskritai
„Baltic Review“ informavo apie pastebimą negatyvių straipsnių
apie Lietuvą augimą rusiškuose tinklalapiuose. Formuojama
nuomonė, kad Lietuva turi daugybę problemų visiškai neturėdama
jokių sprendimų.
Rusijos ekspert.online.ru paskelbė,
kad būdamos Europos šalių, kurių BVP kritimo tempai yra didžiausi,
sąrašo viršuje, Latvija, Lietuva ir Estija pasiekė antirekordą.
Pasak pranešimo, šių trijų šalių jau niekas nebevadina „Baltijos
tigrais”, kaip prieš keletą metų, kai Baltijos valstybių
ekonomikos sparčiai augo. Esą dabar „tigrai” išseko ir šie
metai Baltijos valstybėms nieko gero nežada - Baltijos šalių
ekonomikų kritimas bus ilgas ir gilus.
A. Šemetai negailėta kritikos
Tarptautinėje žiniasklaidoje dėmesio
sulaukė ir kandidatas į eurokomisarus A. Šemeta. „The Financial
Times“ pranešė apie tai, kad EP nariai kritikavo Lietuvos
kandidatą A. Šemetą per parlamentinius klausymus. Lietuvos
kandidatas nesugebėjo aiškiai atsakyti į klausimus, susijusius
su naudojimosi „mokesčių rojais“ prevencija bei ES fondų
valdymu.
„Būsimasis mokesčių, muitų sąjungos
ir kovos su sukčiavimu komisaras paliko kelis klausimus atvirus
ir parodė, kad savo būsimoje srityje nėra saugus“, – išplatintame
pranešime pareiškė Europos liaudies partijos viceprezidentas
Othmaras Karasas. Agentūra „Reuters“ pranešė apie tai, kad
EP nariams abejonių kilo dėl A. Šemetos, pretenduojančio
į mokesčių komisaro postą. Biudžeto komiteto narys socialistas
Jensas Geieris sakė, kad A. Šemeta nepateikė tvirtų atsakymų,
o paskelbė jau svarstomas iniciatyvas.
Didžiausias Suomijos dienraštis „Helsingin
Sanomat“ pranešė apie A. Šemetos apklausą. „Bendras įspūdis
(apie Šemetą) yra nusivylimas. Tai kelia klausimą, ar jis
tinka tokioms atsakingoms pareigoms“ – po A. Šemetos klausymo
piktinosi Socialistų frakcijos pirmininko pavaduotojas austras
Hannes Swoboda.
Premjero patarėjas džiaugiasi, kad
Lietuva rodoma pavyzdžiu Graikijai
„Manau, teigiamas dalykas, kad Lietuva
buvo minima tarp teigiamų pavyzdžių pasaulyje, kaip dorotis
su ekonomine krize, ypač lyginant su Graikija. Šiuo požiūriu
spaudos apžvalga tikrai ne pilna – tiek Europoje, tiek JAV
Lietuva ir Baltijos valstybės buvo linksniuojamos kaip tam
tikras pavyzdys kaip tvarkytis su ekonomika. Tai yra gera
žinia“, - DELFI teigė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.
Pasak V. Valentinavičiaus, kritika
dėl bandymų susieti nacių ir komunistinį genocidą – tam tikra
prasme tradicinė tema pasaulio žiniasklaidoje ir bus tradicinė
tol, kol Lietuva iki galo neišspręs šių problemų. Dabar prie
jų sprendimo esą einama ruošiant žydų turto kompensacijos
įstatymą.
V. Valentinavičių stebina apžvalgoje
greta rimtų Vakarų leidinių pateikiamos tinklapio „Regnum“
publikacijos. „Jis nėra nei rimtas, nei objektyvus ir ganėtinai
nepridengtai rašydamas apie Lietuvą stumia Rusijos interesus“,
- kalbėjo premjero patarėjas.
Pasak jo, rašydamas apie IAE uždarymą
„Regnum“ nepajėgia džiaugtis, mat tai tiesiogiai kerta per
Rusijos energetinius interesus Lietuvoje išlaikyti savo energetinę
įtaką. Taip, V. Valentinavičiaus nuomone, tribūna naudojama
ne Lietuvos tikslams aprašyti, o tam tikrai nuoskaudai pareikšti
dėl Lietuvoje kuriamos energetinės nepriklausomybės.
delfi.lt
|