Lietuva vėl sulaukė kritikos dėl XX a. viduryje vykdytų civilių gyventojų žudynių
tyrimų, kuriuose figūruoja žydai. Įtakingo Didžiosios Britanijos žurnalo
„The Economist“ interneto svetainėje paskelbtame komentare lietuviams priekaištaujama
dėl „gėdingo“ išsisukinėjimo nuo kaltinimų bendradarbiavus su naciais.
„Galbūt demagogams politikams ir jų pakalikams žurnalistams priimtina iškraipyti
istoriją ir šmeižti žydus. Tačiau dabar, kai Rusijos šešėlyje esančioms mažoms
šalims reikalinga visa įmanoma pagalba, toks elgesys tikrai nedaro Lietuvai
garbės“, - rašoma economist.com.
Šis neįvardinto autoriaus komentaras prasideda retoriniu klausimu: „Ar Lietuva
iš tiesų persekioja nuo Holokausto išsigelbėjusius asmenis
lyg nusikaltėlius? Gal ir ne visai taip, tačiau ši istorija
vis vien kelia nerimą“.
Čia pat primenama, jog ši istorija
prasidėjo naciams okupavus Lietuvą, kai vokiečiai, padedami
vietos gyventojų, žudė žydus. Tuomet buvo nužudyta daugiau
nei 200 tūkst. žydų – apie 95 proc. visų šios tautybės žmonių,
prieš karą gyvenusių Lietuvoje.
Pagrindinis nacių priešas buvo SSRS,
todėl žydai esą galėjo išgyventi tik kovodami sovietų remiamų
partizanų gretose, rašoma economist.com.
Iš karto po karo sovietai nuteisė
daug su naciais bendradarbiavusių asmenų, tačiau kita pusė
už įvykdytus žiaurumus praktiškai esą liko nenubausta. Baisių
nusikaltimų vykdytojai vis dar laisvai gyvena Rusijoje ir
kitose šalyse. „Praėjus šešioms dešimtims metų Lietuva vis
dar sprendžia karo laikų dilemas“, - teigia komentaro autorius.
Lietuvos prokurorų susidomėjimas „saujele
pagyvenusių nuo Holokausto išsigelbėjusių žmonių“ esą nėra
susijęs su bandymu ištaisyti istorinę neteisybę. Komentare
rašoma apie Vilniaus Jidiš instituto bibliotekininkę 86-erių
Fanią Brancovską, kuri ištrūkusi iš Vilniaus geto tapo partizane,
Rachelę Margolis, kuriai pavyko išsigelbėti nuo masinių civilių
žudynių, kurias partizanai įvykdė 1944 m.
Labiausiai stebinančiu autorius vadina
norą apklausti Lietuvoje gimusį istoriką, buvusį Izraelio
„Yad Vashem“ muziejaus vadovą Yitzhaką Aradą.
Oficialūs kaltinimai iki šiol nepateikti,
prokurorai teigia tik vykdantys tyrimą, tačiau F. Brancovskos
esą ieškoma „tarsi ji būtų bėglė“. „Lietuvos Vyriausybė atrodo
sutrikusi dėl to, kas vyksta, tačiau sako neturinti teisės
kištis į teisėsaugos sistemą. O Lietuvos žiniasklaida pila
žibalo į ugnį, reikalaudama, kad šie asmenys būtų teisiami
kaip teroristai ir nusikaltėliai“, - rašoma economist.com.
„Situacija vis tiek prasta. Lietuvos
paveikslas, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitus
karo nusikaltėlius, švelniai tariant, dėmėtas. Įžymių vietos
žydų persekiojimas atrodo tyčinis, netgi primena kerštą“,
- teigiama komentare.
Anot jo autoriaus, tai gali būti pavyzdys
to, ką Jidiš instituto profesorius Dovydas Kacas yra pavadinęs
„Holokausto faktų iškraipymu“, kaip ir teiginius, esą žydai
ikikarinėje Lietuvoje buvo nelojalūs piliečiai, iš dalies
yra patys kalti dėl žudynių, nes 1940 m. padėjo sovietų okupantams,
o vienintelis tikras genocidas vyko1944 m., kai sovietai
naikino lietuvius.
„Šie argumentai negarbingi ir nepagrįsti.
Žydai (jų buvo apie 500) sudarė maždaug trečdalį ikikarinės
Komunistų partijos. Per 1941 m. birželio deportacijas, nukreiptas
prieš visų rasių buržuaziją, labiausiai nukentėjo žydai,
nes Sovietų Sąjunga buvo antisemitinė valstybė“, - rašoma
economist.com.
„Lietuviai gėdingai išsisukinėja nuo
kaltinimų bendradarbiavimu su naciais. Dėl to taip pat sudėtinga
atskirti tikrus faktus ir sovietų eros šmeižtą, kurį dabar
entuziastingai kartoja Kremliaus propagandininkai, - teigia
autorius. – Lietuva skaudžiai nukentėjo nuo sovietų valdžios,
tačiau genocidu to nepavadinsi. Lietuva nukentėjo mažiau
už Baltijos kaimynes – ji atgavo buvusią teritoriją (įskaitant
sostinę Vilnių), o vietos Komunistų partijos apsaugojo šalį
nuo rusifikacijos“.
delfi.lt
|