Iš Jeruzalės – įspėjimas
Su verslininku Šabtajumi Kalmanovičiumi susikibęs Šarūnas Marčiulionis atsidūrė
nacių nusikaltimų tyrėjų akiratyje.
Dviejų vyrų konfliktas, įvykęs per
Lietuvos krepšinio 85-ųjų metinių iškilmes Kaune, sudomino
ir Jeruzalėje įsikūrusio S.Wiesenthalio centro vadovą Efraimą
Zuroffą.
Jau spėjusiam atsiprašyti ir Lietuvos
žydų bendruomenės, ir viso pasaulio žydų Š.Marčiulioniui
buvo dar kartą priminta atsargiau rinktis žodžius.
„Šio ginčo metu nebuvo jokio reikalo
užsiminti, kad Š.Kalmanovičius yra žydas ir daryti tai paniekinamu
tonu.
Lietuvoje, kur krepšinis yra populiariausia
sporto šaka, o žaidėjai laikomi didvyriais, tokie pareiškimai
kursto antisemitizmą, dėl kurio praeityje buvo nužudyta daugybė
Lietuvos žydų“, – Š.Marčiulioniui holokaustą priminė E.Zuroffas.
Šventę aptemdė incidentas
Incidentas tarp olimpinio čempiono
Š.Marčiulionio ir Maskvoje gyvenančio verslininko Š.Kalmanovičiaus
įsiplieskė balandžio 17-ąją Kauno karininkų ramovėje.
Tarp garbingų svečių buvo ir „FIBA
Europe“ prezidentas George'as Vassilakopoulos, kuriam buvo
įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimas.
Netoli Š.Marčiulionio sėdintis Š.Kalmanovičius
atsistojo ir pradėjo garsiai ploti. Tuomet krepšinio legenda
sumanė pasišaipyti ir rusiškai paklausė: „Gal tu jam ir subinę
pabučiuosi?“
Verslininkas irgi neliko skolingas:
„Pastarąjį dešimtmetį krepšinyje tu esi lūzeris (nevykėlis),
o aš – vineris (nugalėtojas)“.
Neilgai trukus krepšininkas pagriebė
už atlapų Š.Kalmanovičių ir vos nenuplėšė jo kaklaraiščio.
Brendo muštynės, tačiau susikibusius
vyriškius išskyrė kitas buvęs krepšininkas – Sergejus Jovaiša.
„Nėra tam žydui vietos tarp Lietuvos
krepšininkų“, – vėliau lauke Š.Marčiulionio neva pasakytus
žodžius citavo Š.Kalmanovičius.
Laiške – pasipiktinimas
Pareiškimas iš Jeruzalės atkeliavo
netrukus po to, kai šią savaitę pasipiktinusi Kauno žydų
religinė bendruomenė parašė laišką Lietuvos krepšinio federacijos
prezidentui Vladui Garastui.
Šis laiškas taip pat adresuotas prezidentui
Valdui Adamkui, premjerui Gediminui Kirkilui, Seimo vadovui
Viktorui Muntianui, Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui
ir net NBA komisarui Davidui Sternui.
Reikalų tvarkytojo Maušos Bairako
pasirašytame laiške rašoma, kad Š.Marčiulionio esą Š.Kalmanovičiui
pasakyta frazė „žydui čia ne vieta“ gali būti suprasta, jog
žydams Lietuvoje – išvis ne vieta. Autoriai reikalauja įpareigoti
Š.Marčiulionį atsiprašyti Lietuvos žydų.
Vieni puolė, kiti gynė
Kauno žydų religinei bendruomenei
pamėginus sukelti tarptautinį skandalą ir pasmerkus Š.Marčiulionį
dėl verslininko užsipuolimo, Kauno žydų bendruomenė stojo
į lietuvio pusę.
„Absurdiškas laiškas“, – tautiečių kūrinį
trumpai įvertino Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas
Žakas.
Kaunietis neteisino ir Š.Marčiulionio poelgio, tačiau mano, kad tokiu atveju
jam buvo sunku susivaldyti.
„Š.Kalmanovičius elgėsi arogantiškai,
norėjo daugiau dėmesio ir pats išprovokavo incidentą“, –
tokią nuomonę „Lietuvos rytui“ pareiškė Kauno žydų bendruomenės
pirmininkas G.Žakas.
G.Žakas įsitikinęs, kad religinės
bendruomenės laiškas, o ne buvusio krepšininko frazė skatina
antisemitizmą: „Tie žodžiai buvo skirti vienam žmogui, o
ne visiems žydams. Negalima dėl to daryti politikos“.
G.Žako žiniomis, Š.Kalmanovičius nėra
labai gerbiamas tarp Lietuvos žydų.
Alkoholis ir senos nuoskaudos
Patys susistumdymo dalyviai – Š.Marčiulionis
ir Š.Kalmanovičius – šią savaitę skirtingai kalbėjo apie
tai, kas įvyko Kaune.
Verslininkas tvirtina, kad buvusį
vieną geriausių Lietuvos krepšininkų iš vėžių išmušė per
didelis išgerto alkoholio kiekis ir senos nuoskaudos.
„Žydų Toroje rašoma, kad žmogų galima
apibūdinti pagal tris – „kiso“, „kaso“ ir „koso“ – sąvokas.
„Kiso“ reiškia pinigus ir viską, kas su jais susiję, „kaso“
– žmogaus pyktį, o „koso“ apibūdina žmogaus potraukį į svaigiuosius
gėrimus.
Š.Marčiulionio atveju susikaupė dvi
K sąvokos – „kaso“ ir „koso“.
Šaras vis dar yra piktas ant manęs,
kad nelaimėjo „FIBA Europe“ prezidento posto, ir tuo apkaltino
mane.
Didžiausia problema ta, kad Šarui
neužtenka savigarbos pripažinti, jog jis pats pralaimėjo
prezidento rinkimus.
Daug lengviau apkaltinti Š.Kalmanovičių
sąmokslu ir dar pabrėžti, kad tik žydai taip sugeba padaryti“,
– kalbėjo verslininkas.
Kodėl pyksta Š.Kalmanovičius?
Š.Marčiulionis, viešai atsiprašęs
dėl šio incidento, vis dėlto nesupranta, kodėl Š.Kalmanovičius
niršta: „Kai mane vadina lietuviu, aš neįsižeidžiu. Kai mes
žaidėme Sovietų Sąjungos rinktinėje, mus dažnai vadindavo
rusais. Net tuomet neįsižeisdavome, tik tyliai užgniauždavome
tą nuoskaudą.
Aš žydą pavadinau žydu. Ir jei tai
įžeidė Lietuvos žydų bendruomenę, tai gal jis visai ne žydas?
Ar ne visai žydas? Aš to nežinau ir žinoti nenoriu. Man tiesiog
tai neįdomu“.
lrytas.lt
|