V.Adamkus: skustagalvių eitynės – Lietuvos gėda

Valstybėje, kuri skelbiasi esanti demokratinė ir gerbianti įstatymus, išpuoliai prieš kitos tautos ar rasės atstovus yra netoleruotini, teigia prezidentas Valdas Adamkus. Jo manymu, Kovo 11-ąją įvykusios skustagalvių eitynės Vilniaus centre yra Lietuvos gėda. Taip jis pareiškė po ketvirtadienį įvykusio susitikimo su vidaus reikalų ministru Regimantu Čiupaila.

Šis savo ruožtu tikino, kad aktyvesni policijos veiksmai prieš eitynių dalyvius galėjo išprovokuoti didesnius neramumus. Tačiau ministras pažadėjo, kad ateityje kilus panašiems incidentams bus imamasi visų viešų ir neviešų įmanomų priemonių.

Papiktino vangi policijos reakcija

„Tokie dalykai Lietuvoje netoleruotini, - po susitikimo su ministru žurnalistams teigė V. Adamkus. – Valstybė, kuri gerbia įstatymus, skelbiasi, kad yra demokratinė, turi užtikrinti teises. Tokie išpuoliai, kaip kad pasirodė šiuo metu, yra netoleruotini ir, mano manymu, gėda visai Lietuvai".

Prezidentą papiktino vangi ir pavėluota policijos, o vėliau – Vidaus reikalų ministerijos reakcija į skustagalvių, radikalaus jaunimo eiseną, kurios metu buvo skleidžiamos nacionalinės neapykantos idėjos, Kovo 11-ąją.

Anot V. Adamkaus, pavojinga, kai neapykanta kitataučiams maskuojama tariamu patriotizmu. Neveiklumas ir nesugebėjimas tinkamai sureaguoti esą tik skatina demokratinėje visuomenėje nederamas tautinės netolerancijos apraiškas, kurios nebūdingos nei visai Lietuvai, nei Vilniui.

R. Čiupaila: „perspaudus“ galėjo kilti susirėmimai

R. Čiupaila pažymėjo, kad „tokie veiksmai, kurie netyčia ar tyčia nutiko vidury eisenos, nebuvo, nėra ir nebus toleruojami niekaip“. Tačiau šiandien esą akivaizdu, kad „perspaudus galėjo būti ir negeidautinų reiškinių kaip susirėmimai, kurie būtų sukėlę visuomenės pasipiktinimą“.

Anot ministro, buvo imtasi priemonių, kurios „nėra labai skambios ir viešos, bet visiškai adekvačios tokiems reiškiniams“. Ateityje per panašius incidentus žadama imtis „visų įmanomų priemonių tiek viešai, tiek neviešai“.

„Tegul niekas negalvoja, kad bus peržengta įstatymo riba. Duoti visi pavedimai taip sutvarkyti ministro įsakymu tvirtinamas taisykles ir kreiptis į Seimą dėl kai kurių teisės aktų pakeitimų, kad policijos pareigūnui nekiltų mintis, jog jis savo veiksmu peržengs kažkokią ribą. Riba negali būti menama, ji turi būti aiški“, - kalbėjo R. Čiupaila.

Jo teigimu, šiuo metu tiriami tiek eitynių dalyvių veiksmai, tiek policijos pareigūnų elgesys.

E.Zurrofas: įžeisti viso pasaulio žydai

Lietuvos valdžios institucijas, neužkirtusias kelio neonacių eitynėms pagrindine sostinės gatve, pasmerkė ir Simono Wiesenthalio centras, pranešė juedische.at.

Anot šio centro Izraelio skyriaus vadovo Efraimo Zuroffo, nepakankamas policijos atsakas į praėjusią savaitę įvykusias eitynes, kurių metu būrys skustagalvių skandavo antisemitinius šūkius, iškėlė „rimtų klausimų" dėl Lietuvos valdžios nusiteikimo imtis reikiamų priemonių, kad ateityje būtų užkirstas kelias panašiems incidentams.

Tai E. Zuroffas pareiškė laiške, trečiadienį nusiųstame Lietuvos ambasadorei Izraelyje Astai Skaisgirytei-Liauškienei.

„Wiesenthalio centras reikalauja, kad informuotumėte Vilnių ne tik apie patirtą šoką ir viso pasaulio žydų įžeidimą, bet ir apie mūsų reikalavimą, kad už šį protrūkį atsakingi žmonės būtų tinkamai nubausti", - laiške rašo E. Zuroffas.

Po nesankcionuotų eitynių, kurių dalyviai nešė Lietuvos, Latvijos ir svastikomis bei kaukole išpaišytą vėliavas, skandavo nacionalistinius, antisemitinius šūkius, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už minėtus veiksmus gresia piniginė bauda arba nelaisvė iki dvejų metų.

Tačiau eitynių metu policija nesiėmė jokių veiksmų.

Anot E. Zurrofo, visuomenės apklausos rezultatai, pagal kuriuos trečdalis respondentų pateisino antisemitinius ir rasistinius šūkius, o dar penktadalis pritarė eitynėms, rodo švietimo apie Holokaustą stoką Lietuvoje.

Tačiau tai esą nestebina, žinant, kad dėl mūsų šalyje buvo nuteistas ar kitaip nubaustas ne vienas asmuo, prisidėjęs prie nacių vykdytų nusikaltimų prieš žydus.

Tik nedidelė dalis iš 220 tūkst. žydų, gyvenusių Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, pergyveno Holokaustą. Mūsų šalyje buvo nužudyta didžiausia šios tautos atstovų dalis.

Kova su rasizmu neveiksminga

Apie rasizmą Lietuvoje trečiadienį buvo kalbama ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje. Jos posėdyje specialusis pranešėjas rasizmo klausimais Doudou Diene pristatė vizitų į Lietuvą ir kitas valstybes ataskaitas.

Komentuodamas padėtį Lietuvoje, D. Diene paminėjo, kad Lietuvoje sukurti tinkami teisės aktai kovos prieš rasizmą srityje, tačiau jie nėra veiksmingai įgyvendinami, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Jis paragino papildyti Baudžiamąjį kodeksą ir nustatyti, kad rasistiniai motyvai būtų nusikaltimo padarymą sunkinanti aplinkybė. Daugiau dėmesio esą reikėtų skirti romų tautinei mažumai ir naujoms ne europietiškos kilmės mažumoms. Specialiojo pranešėjo nuomone, tolerancijos ir daugiakultūriškumo skatinimas – geriausias kelias tokio pobūdžio klausimams spręsti.

Savo ruožtu Lietuva pateikę informaciją apie naujausius teisės aktų pakeitimus, atitinkančius pranešėjo rekomendacijas, pabrėžė didėjantį nevyriausybinių organizacijų vaidmenį kovojant su rasizmo apraiškomis Lietuvoje.

delfi.lt