A.M.Dailidės byloje teismas renka naujus įrodymus

Už dalyvavimą vykdant nusikaltimus prieš žydus Antrojo pasaulinio karo metu tuometinėje nacių okupuotoje Lietuvoje bausmės išvengęs Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardos skyriaus valdininkas Algimantas Mykolas Dailidė siekia įrodyti, kad nepersekiojo civilių gyventojų dėl jų priklausymo etninei žydų grupei.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį nusprendė papildomai išreikalauti dokumentų iš Lietuvos centrinio archyvo, kurie, pasak A.M.Dailidės advokato, esą galėtų patvirtinti jo nekaltumą.

Prieš dvejus metus 87 metų A.M.Dailidę Vilniaus apygardos teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nuo įvykdytos nusikalstamos veikos praėjo 60 metų bei jis nepadarė nė vieno kito nusikaltimo.

Tačiau šiuo teismo nuosprendžiu neliko patenkintas nei Vokietijoje gyvenantis A.M.Dailidė, nei valstybinį kaltinimą palaikiusi Generalinė prokuratūra, kurie nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šio teismo teisėjų kolegija buvo paskyrusi teismo medicinos ekspertizę, kurios metu buvo siekiama sužinoti, ar A.M.Dailidė, nuteistas už nusikaltimus, kuriais buvo kaltinamas, galėtų kalėjime atlikti bausmę.

Su dokumentais susipažinę ekspertai nustatė, kad Lietuvos pilietis serga įvairiomis lėtinėmis, progresuojančiomis ir nepagydomomis ligomis, jam nuolat reikalingas gydymas, todėl jo įkalinimas būtų rizikingas.

A.M.Dailidės advokatas Algirdas Matuiza sako, kad šiuo metu jo ginamojo būklė išvis yra pablogėjusi, jis net negali atvykti į Lietuvoje vykstančius teismo procesus. Kaltinamojo negalėjo apžiūrėti ir Lietuvos medikai – Santariškių klinikose ekspertizė būtų kainavusi penkis tūkstančius litų, tačiau buvęs Lietuvos saugumo policijos valdininkas atsisakė už ją sumokėti.

Nors ekspertai ir konstatavo, kad A.M.Dailidė negalėtų kalėti įkalinimo įstaigoje, jo advokatas siekia išteisinamojo nuosprendžio.

Lietuvos apeliacinio teismo jis paprašė iš Lietuvos ypatingojo archyvo išreikalauti dokumentus, ar A.M.Dailidei KGB buvo iškėlusi baudžiamąją bylą bei saugumo policijos Vilniaus apygardos viršininkui Aleksandrui Lileikiui rašytus laiškus.

Advokato teigimu, esą šie dokumentai turėtų patvirtinti A.M.Dailidės nekaltumą. Tuo tarpu Generalinė prokuratūra mano, kad nacių okupacinės valdžios nurodymus vykdžiusio kaltinamojo byloje yra surinkti visi įrodymai ir esą nereikėtų atnaujinti tyrimo.

A.M.Dailidės teismo proceso atvyko stebėti Šiaulių radikalas nacionaldemokratų partijos lyderis Mindaugas Murza, disidentė ir kovotoja už Lietuvos laisvę Nijolė Sadūnaitė, disidentas ir aktyvus kovotojas už žmogaus teises Antanas Terleckas ir kt.

DELFI primena, kad Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs, kad pavyko įrodyti, jog A.M.Dailidė vykdė Vokiečių okupacinės valdžios šiai struktūrai duotus nurodymus persekioti nacių okupuotoje Lietuvoje žydų tautybės asmenis ir juos persekiojo dėl jų priklausymo žydų etninei grupei, ką draudžia tarptautinė teisė.

Apygardos teismo verdiktą smarkiai kritikavo nacių persekiotojas Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro Izraelyje, pareiškęs, jog tai „aiškiai parodo, kad Lietuva yra saugiausias prieglobstis vietiniams nacių karo nusikaltėliams ir yra pasityčiojimas iš pastangų patraukti nacių karo nusikaltėlius atsakomybėn".

Generalinė prokuratūra, tirianti nacių nusikaltimus prieš žydus, A.M.Dailidei buvo prašiusi skirti minimalią už tokius nusikaltimus numatytą - 5 metų nelaisvės bausmę. Baudžiamasis kodeksas už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų arba nelaisvės bausmę iki gyvos galvos.

Prokurorai teigė surinkę duomenų, kurie patvirtina A.M.Dailidės kolaboravimą su Lietuvą okupavusiu nacistinės Vokietijos režimu ir tai, kad jis vykdė saugumo policijos Vilniaus apygardos viršininko Aleksandro Lileikio nurodymus persekioti žydų tautybės civilius asmenis.

Kaltinamajame akte minima 15 asmenų, kurie dėl A.M.Dailidei inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo persekiojami dėl etninių ar politinių motyvų ir tyčia buvo atimta šių civilių asmenų laisvė.

2003-siais JAV Imigracinių apeliacijų taryba nusprendė deportuoti A.M.Dailidę, nustačius, kad per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupuotoje Lietuvoje, tarnaudamas naciams pavaldžioje Lietuvos Saugumo policijoje, dalyvavo suimant žydų vyrus, moteris ir vaikus, kurie mėgino pabėgti iš kalinimo Vilniaus gete.

Buvęs nekilnojamojo turto agentas A.M.Dailidė, iš kurio JAV pilietybė buvo atimta 1997 metais, gyveno Floridos valstijoje. 1950-siais jis atvyko į JAV, kur imigracinei valdžiai pareiškė karo metu dirbęs eiguliu.

Paaiškėjus jo vaidmeniui holokauste, Ohajo teismas atėmė iš A.M.Dailidės JAV pilietybę.

1996 metais JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų skyrius pasiekė, kad JAV pilietybė būtų atimta iš buvusio Saugumo policijos Vilniaus skyriaus viršininko Aleksandro Lileikio, kuris, atvykęs į Lietuvą, čia buvo apkaltintas, teisiamas ir 2000-siais mirė netrukus po to, kai buvo pripažintas dėl ligų nebegalinčiu dalyvauti savo teismo procese.

1994 metais į Lietuvą sugrįžo ir po dvejų metų JAV pilietybės neteko buvęs A.Lileikio pavaduotojas K.Gimžauskas. 2001-ųjų vasarį Vilniaus apygardos teismas pripažino K.Gimžauską kaltu karo nusikaltimais, bet bausmės jam neskyrė, medikams nustačius, kad jis dėl senatvės ir ligų nebesuvokia savo veiksmų ir nebegali už juos atsakyti. Netrukus po Vilniaus teismo verdikto K.Gimžauskas mirė.

1998 metais JAV pilietybės neteko Adolfas Milius, kuris, kaip ir A.M.Dailidė, dalyvavo suimant civilius žydus. A.Milius persikėlė iš JAV į Lietuvą ir čia mirė 1999 metais.

Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.

A.Dailidė - ir S.Wiesenthalio centro ieškomiausių „nacių“ sąraše

Sukarintos nacistinės Vokietijos organizacijos – SS koncentracijos stovyklos gydytojas, kaltinamas nužudęs šimtus kalinių, paskelbtas ieškomiausiu nacių nusikaltėlių sąraše. Į pirmajį ieškomiausiųjų dešimtuką pateko ir lietuvis su estu.

Aribertas Heimas – pirmoje vietoje 10 įtariamųjų sąraše, kurį sudarė Simono Wiesenthalio centras ir paskelbė naujienų agentūra „Associated Press“.

Jam pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes iš jo Amerikoje esančios asmens bylos paslaptingai dingo įrašas apie darbą Mauthauseno koncentracijos stovykloje. Šiuo metu vyriškis paskelbtas ieškomiausiu šimtų nacių karo nusikaltėlių sąraše.

S.Wiesenthalio centre manoma, kad jis – vis dar laisvėje.

Austrijoje gimusiam A. Heimui šį trečiadienį sukanka 93 m. „Manome, kad jis dar gyvas“, – sakė aktyviausiai nacių paieškomis užsiimantis centro darbuotojas Efraimas Zuroffas.

8-asis sąraše - Michailas Goršakovas iš Estijos. JAV pareigūnai ir žydai kaltina M. Goršakovą, kad šis, dirbdamas Baltarusijos gestape vertėju žodžiu ir tardytoju, padėjo žudyti žydus. 2002 m. jis grįžo į Estiją, o labai greitai federalinis teismas atėmė iš jo JAV pilietybę dėl melagingų parodymų. Estijos teisėsaugininkai tiria šį atvejį.

9-asis – lietuvis Algimantas Dailidė. 2006 m. apkaltintas talkininkavimu naciams, kai dirbo saugumo policijoje. Teisėjas skyrė jam 5 m. bausmę, tačiau nutarė, kad vyriškio per silpna sveikata atlikti bausmę kalėjime.

2003 m. A. Dailidė iš JAV deportuotas į Vokietiją už melagingus parodymus imigracijos prašyme. Vyriškis gyvena Vokietijoje, tačiau savanoriškai grįžo į Lietuvą, į teismą.

DELFI primena, kad teismas pripažino kaltu buvusį Lietuvos saugumo policijos darbuotoją už dalyvavimą nusikaltimuose prieš žydus per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupuotoje Lietuvoje. Tačiau ligotą nuteistąjį teismas pripažino nebepavojingu visuomenei, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido.

delfi.lt