Prokurorai nutraukė tyrimą dėl žydo partizano Y.Arado
Eglė Digrytė

Generalinė prokuratūra nutraukė tyrimą buvusio Izraelio Holokausto muziejaus vadovo Yitzhako Arado, kuris XX a. viduryje neva galėjo prisidėti prie lietuvių civilių žudymo, atžvilgiu.
Nesulaukus istoriko apklausoje ir pritrūkus nusikaltimą patvirtinančių duomenų, baudžiamoji byla dėl jo veiksmų negali būti perduota teismui.

Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo dėl sovietų partizanų būrio „Vilnius“ nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metais dalis Y. Arado atžvilgiu nutraukta praėjusį penktadienį.

Toks sprendimas priimtas, kadangi tyrimo metu gauti tik nusikaltimo faktą patvirtinantys duomenys. Kaip teigiama trečiadienį išplatintame pranešime, tyrėjai nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pirminius įtarimus.

Prokuroro nutarime konstatuota, jog išnaudojus visas ikiteisminio tyrimo galimybes surinktų duomenų nepakanka, kad baudžiamoji byla Y. Arado atžvilgiu būtų perduota teismui.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Valstybės saugumo departamento Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai, buvo pradėtas 2006 m. gegužę gavus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės Dalios Kuodytės pranešimą.

Tyrimo metu liudytojais buvo apklausti 83 asmenys, 14 iš jų pripažinti nukentėjusiais. Nė vienas apklaustasis nepatvirtino ką nors žinantis ir galintis paliudyti apie Y. Arado dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Ekspertas-istorikas prokurorams pareiškė, kad atsiminimų knygoje Y. Aradas, kaip ir kiti sovietų partizanai, savo veiklą sureikšmino, neišvengė faktinių klaidų.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti kartu su Y. Aradu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme galimai dalyvavusių asmenų likimai. „Išvardytos priežastys nulėmė ikiteisminio tyrimo dalies Y. Arado atžvilgiu nutraukimą“, – pranešime cituojamas generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Kartu Generalinė prokuratūra paprašė visus, galinčius paliudyti ar turinčius reikšmingų dokumentų apie Antrojo pasaulinio karo metais Švenčionių apskrityje veikusio sovietų partizanų būrio „Vilnius“ narius ir jų dalyvavimą baudžiamosiose akcijose prieš Švenčionių apskrities Adutiškio valsčiaus Girdėnų ir kitų kaimų civilius gyventojus bei NKVD, liaudies gynėjų veiksmus naikinant Lietuvos partizanus, tremiant civilius gyventojus, pateikti šią informaciją prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriui.

Daugiau informacijos apie ikiteisminį tyrimą, kadangi didžioji dalis jo tęsiama, neteikiama.

Protestai sklido ir iš Izraelio, ir iš JAV

Anksčiau buvo spėjama, esą autoritetingas istorikas, nacių ir sovietų nusikaltimų Lietuvoje tyrėjas Y. Aradas jaunystėje galėjo tarnauti NKVD ir dalyvauti lietuvių civilių bei antisovietinio judėjimo aktyvistų egzekucijose.

Prokurorai per Izraelio Teisingumo ministeriją pakvietė garbaus amžiaus Y. Aradą atvykti į Lietuvą ir paaiškinti, koks tiksliai buvo jo vaidmuo, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

Tyrimas sukėlė nemažą žydų atstovų pasipiktinimą. Izraelyje viešėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas gavo raštišką protestą , JAV žydai dėl to priekaištavo> premjerui Gediminui Kirkilui.

Protestuodamas prieš tyrimą Izraelio istorikas Dovas Levinas atsisakė iš tuometinio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko gautos oficialios padėkos už nuopelnus.

Vokiečiai siūlo atimti iš Vilniaus kultūros sostinės titulą

Savo ruožtu Berlyno Konfrontacijų darbo grupė (/Arbeitskreis Konfrontationen/) paskelbė peticiją prieš žydų partizanų persekiojimą Lietuvoje, pranešama jos interneto svetainėje arbeitskreis-konfrontationen.de .

Grupė atviru laišku paprašė visuomenės iki rugsėjo 28 d. pasirašyti peticiją, kuri drauge su laišku bus perduota Lietuvos ambasadoriui Berlyne, Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje bei Europos parlamentui. Peticija prašoma nutraukti tyrimą prieš mūsų šalyje veikusius žydų partizanus.

Atvirame laiške primenama, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą prieš buvusius žydų partizanus, kurie Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš Vokietijos okupaciją. Pasak grupės aktyvistų, prokuratūra „apklausia šimtus liudininkų“, tačiau žiniasklaidos pranešimuose esą pasirodo vien žydiški vardai: Y. Arado, Fanios Brancovskajos, Rachelės Margolis.

Jie siejami su partizanų akcijomis, kuriose žuvo Lietuvos civiliai gyventojai. Žydus kaip šių akcijų iniciatorius Lietuvos teisėtvarkos darbuotojai neva vadina „teroristais“ ir „žudikais“.

Kaip rašoma arbeitskreis-konfrontationen.de , prokurorai siekia įteigti, kad žydai yra atsakingi už partizanų aukas, tokiu būdu antisovietinės ir antirusiškos nuotaikos siekiamos pakeisti antižydiškomis.

Anot grupės aktyvistų, žydų antinacių partizanai patys kalėjo getuose, kuriuos įrengė vokiečių okupantai ir jų kolaborantai lietuviai. Ginkluoti žydų partizanai autonominėse žydų grupėse arba drauge su sovietų partizanais kovojo prieš nacionalsocialistinę valdžią, prisidėjo prie sąjungininkų pergalės prieš fašistinę Vokietiją.

Kaip rašoma atvirame laiške, dabar Lietuvos žiniasklaidoje sąmoningai formuojamas neigiamas žydų partizanų įvaizdis, o lietuvių kolaborantais, atsakingais už 1941-1944 m. nužudytus 220 tūkst. žydų, prokuratūra esą nesidomi.

Per 18 Nepriklausomybės metų nė vienas nacių kolaborantas nebuvo patrauktas atsakomybėn, tvirtinama arbeitskreis-konfrontationen.de .

Kartu Europos Komisijai siūloma permąstyti sprendimą Vilnių paskelbti 2009 m. Europos kultūros sostine. Šalis, kurios politikoje, teisėtvarkoje ir žiniasklaidoje plačiai paplitusios antisemitinės nuotaikos, tokios garbės neverta, rašoma peticijoje.

Šiuo metu Lietuvoje esą akivaizdžiai perrašoma Holokausto istorija, o persekiotieji įtariami buvę nusikaltėliais. „Mes reikalaujame nutraukti buvusiųjų žydų partizanų persekiojimus!“, - tokiu šūkiu baigiamas atviras darbo grupės laiškas.

Pirmosios peticiją liepos 31 d. pasirašė dvi berlynietės istorikės, turinčios daktaro mokslinį laipsnį.

Konfrontacijų darbo grupė skelbiasi veikianti nuo 2005 m. ir glaudžiai bendradarbiaujanti su „Fritz Bauer“ institutu Frankfurte prie Maino – Holokausto istorijos bei įtakos studijų bei dokumentacijos centru. Jos pagrindinis tikslas – pedagoginiais metodais skleisti Nacionalsocializmo istoriją ir masinius nusikaltimus bei atskleisti jų vaidmenį praeities visuomenėje.

delfi.lt