Įtakingos
ir visame pasaulyje žinomos JAV televizijos CNN tinklalapyje
pasirodė didžiulis rašinys, kuriame nacių medžiotoju save
vadinantis Efraimas Zuroffas kaltina Lietuvą nebaudžiant
Holokauste dalyvavusių žmonių. Anot jo, būtent vietos gyventojų
pagalba nulėmė, kad buvo išžudyti kone visi mūsų šalyje gyvenantys
žydai. Europarlamentaro Leonido Donskio teigimu, mūsų šalis
patyrė nesėkmę, mat nė vienas nacių karo nusikaltėlis nesulaukė
bausmės.
Straipsnio autoriai stebisi, kad sovietų veiklai Lietuvoje skiriama daugiau dėmesio.
„Ar jų nusikaltimai buvo pasiekę genocido lygį?“ – retoriškai
klausia jie.
E. Zuroffo žodžiais, Lietuva prarado
galimybę pasiekti palaimą, nenubausdama už dalyvavimą Holokauste
nė vieno savo piliečio. „Lietuviai pražiopsojo geriausią
šansą, kurį turėjo, nusimesti kaltės naštą. Dabar prireiks
100 metų, kol jie galės tai padaryti. Vienintelis sėkmingas
kelias yra švietimas, dokumentai, tyrimai ir didžiulis skausmas", – straipsnyje tikino Simono Wiesenthalio centro direktorius Izraelyje.
Rugpjūtį šis centras rengiasi išleisti 2010 m. ataskaitą apie pasaulinį nacių
nusikaltimų tyrimą ir baudimą už juos. „Lietuva gaus F“,
– apie itin prastą įvertinimą įspėjo E. Zuroffas.
Ketvirtadienį vakare pasirodęs rašinys „Hololaustas Lietuvoje: vieno žmogaus
kryžiaus žygis siekiant teisingumo“ buvo publikuotas tituliniame
portalo puslapyje, pačiame viršuje, taigi jį galėjo pamatyti
kiekvienas, užėjęs į CNN svetainę. Per keletą valandų daugiau
nei 200 socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų rekomendavo
savo bičiuliams jį paskaityti.
Rašinys pradedamas E. Zuroffo šeimos tragedija. Jo prosenelio brolį Vilniuje
1941 m. liepos 13 d. pagrobė „lietuvių, šukuojančių gatves
ir ieškančių barzdotų žydų, kad galėtų areštuoti, gauja“.
Vyras buvo nugabentas į Lukiškių kalėjimą ir netrukus nužudytas.
Toks pat likimas laukė jo žmonos ir dviejų sūnų.
Po septynerių metų Niujorke, Bruklino
rajone, gimęs E. Zuroffas gavo žuvusio giminaičio vardą ir
užaugo klausinėdamas tėvų, taip pat gimusių Amerikoje, apie
Holokaustą. Atsakymas, kad žydai žygiavo į demonstracijas,
stengėsi daryti viską, ką galėjo, bet nežinojo, kas iš tiesų
vyksta ir ką reikėtų daryti, jo esą netenkino. „Norėjau pabandyti
suprasti, kaip Holokaustas galėjo prasidėti , – aiškino jis.
Todėl E. Zuroffas savo gyvenimą skyrė
nacių medžioklei ir baudimui. Jis anksčiau dirbo JAV Teisingumo
departamento specialiųjų tyrimų padalinyje, kuris buvo atsakingas
už nacių karo nusikaltėlių persekiojimą. Anot jo, po SSRS
žlugimo Lietuvoje buvo atskleista daugiau už Holokaustą atsakingų
asmenų vardų nei bet kur kitur Rytų Europoje.
Bet šių asmenų persekiojimas dėl karo
nusikaltimų kelia nusivylimą, CNN cituoja E. Zuroffą, nes
nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuva nenubaudė „nė vieno
iš savų Holokausto nusikaltėlių“.
Dabar, anot jo, mūsų šalis mėgina
perrašyti Holokausto istoriją. „Niekur pasaulyje vyriausybės
nebandė taip užglaistyti vaidmens Holokauste. (...) Jų misija
yra pakeisti Holokausto istoriją, kad nebūtų kaltinami“,
– aiškino nacių medžiotojas.
Toliau rašinyje primenami istoriniai
faktai apie įvykius Antrojo pasaulinio karo metais. Per penkis
mėnesius po nacistinės Vokietijos invazijos 1941-aisiais
dauguma iš 200-220 tūkst. Lietuvos žydų esą buvo mirę – nušauti
ir palikti didžiulėse duobėse smėlyje bei masiniuose kapuose
kartu su tūkstančiais lenkų, psichikos ligonių ir kitų žmonių.
Per karą buvo nužudyti 90-96 proc. mūsų šalyje gyvenusių
žydų – esą daugiausiai Europoje.
„Kyla klausimas – kodėl šis skaičius
yra toks didelis? Čia prieiname prie subtilaus ir komplikuoto
dalyko. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo nužudyta
tiek daug žydų, yra vietos gyventojų – lietuvių pagalba“,
– tvirtino E. Zuroffas. Tai esą patvirtina rašinyje minimi
dokumentai – Vilniaus regione veikusio nacių žudymo padalinio
SS karininko Karlo Jaegerio ataskaitos ir žurnalisto, Lietuvos
lenko Kazimierzo Sakowicziaus dienoraštis.
L. Donskis pažymėjo, kad net šiandien
„pakankamai didelė Lietuvos visuomenės dalis yra linkusi
laikyti žydus kolektyviai atsakingus dėl masinių civilių
žudynių ir trėmimų, taip pat kitų žiaurumų, vykusių per sovietų
okupaciją„.
Praėjusiame dešimtmetyje minėtas JAV
Teisingumo departamento padalinys, konsultuodamasis su E.
Zuroffu, rado dešimtis šalyje gyvenančių lietuvių, kurių
karo laikų biografijos esą buvo įtartinos. 19 iš jų buvo
nuteisti už tai, kad per imigracijos ir natūralizacijos procesą
nuslėpė bendradarbiavimą su naciais. JAV negalėjo patraukti
šių žmonių baudžiamojon atsakomybėn dėl karo nusikaltimų,
todėl griežčiausia bausmė buvo pilietybės atėmimas.
12 nuteistųjų grįžo į Lietuvą, tačiau
čia pareigūnai esą nerodė jokio noro tirti bylas savo šalyje
– grįžusieji „buvo sutikti ištiestomis rankomis“. Tik po
kelerių metų buvo baigti trys tyrimai, tačiau realiai nė
vienas asmuo nenubaustas. „Teisminiai procesai buvo farsas.
Kaltinamiesiems net nereikėjo pasirodyti teismo salėje. Prokurorai
nepaprastai svarbų procesą pavertė juoku“, – aiškino E. Zuroffas.
Rašinyje cituojamas Lietuvos ambasadorius
Audrius Brūzga teigė, kad pritrūko ne politinės valios, o
laiko – dėl garbingo amžiaus kaltinamieji tiesiog mirdavo
nesibaigus procesui. Savo ruožtu L. Donskis pažymėjo, kad
delsimas buvo tikslingas – prokurorai esą pabūgo būti pavadinta
nepatriotiški, todėl procesas buvo tempiamas, tikintis, kad
kaltinamieji mirs arba dėl ligos negalės dalyvauti teismuose
ar atlikti bausmės. „Šalis iš esmės patyrė nesėkmę, nes nė
vienas (karo) nusikaltėlis nesulaukė teisingumo“, – pažymėjo
europarlamentaras.
Kroatija ir Vokietija paminėtos kaip
šalys, esą pavyzdingai ieškančios karo nusikaltėlių ir siekiančios
tinkamai įvertinti jų veiksmus.
Greta įdėti keli vaizdo įrašai iš
E. Zuroffo apsilankymo Lietuvoje. Rašinio autoriai savo skaitytojus
neakivaizdžiai pakviečia ir į Genocido aukų muziejų Vilniuje.
Priminę kad sovietai ištrėmė daugybę lietuvių, jie pridėjo,
kad būtent tam skiriamas didžiausias dėmesys. „Bet ar sovietų
nusikaltimai pasiekė genocido lygį?“ – retoriškai klausia
jie.
L. Donskis tokią mintį pavadino itin
trikdančia: „Istoriniai ir politiniai įrodymai nepatvirtina
teorijos, kad SSRS naikino lietuvius nacionaliniu ar etniniu
pagrindu.“ Anot jo, Lietuvai nepavyks susitaikyti su savo
istorija, kol šalies elitas nepripažins, kad laikinoji Vyriausybė
1941 m. bendradarbiavo su naciais ir veikė prieš savo piliečius.
„Deja, laikinoji Vyriausybė Lietuvoje yra aukštinama iki
dangaus“, – apgailestavo europarlamentaras.
delfi.lt
|