JAV sostinėje Lietuvos valdžiai kliuvo ne tik dėl sovietų ir nacių nusikaltimų lyginimo. Litvakų studijų instituto Vilniuje ekspertas Dovidas Katzas negailėjo ir daugiau rykščių savo tėvo gimtinei.

„Nors Lietuva nėra turtinga šalis, ji investuoja didžiules sumas kurdama dvigubo genocido teoriją”, – Vašingtone įsikūrusiame Woodrow Wilsono tarptautiniame mokslininkų centre pareiškė 56 metų D.Katzas. Jis – buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, čia dirbęs dvylika metų.

Garsaus jidiš poeto Menke Katzo iš Lietuvos šeimoje Brukline užaugęs mokslininkas pripažino, kad būtina gerbti komunizmo aukas ir tinkamai pripažinti Josifo Stalino nusikaltimus, bet ragino to nesuplakti su holokaustu.

Jidiš kultūros tyrinėtojas aiškino, kad pastaruoju metu žydų padėtis Lietuvoje pablogėjo: „Tai yra naujoviškas antisemitizmas. Lietuvoje mylimi Amerikos žydai, Izraelis, bet nekenčiami vietiniai žydai.”

Politika suplakama su istorija

D.Katzas mano, kad problemos paūmėjo, kai Lietuvos valdžia ėmė kišti nagus prie istorijos: „Dabar Baltijos šalys pakeitė genocido apibrėžimą ir į jį įtraukė trėmimą, įkalinimą, individualią egzekuciją ir kitokias blogio apraiškas, kad tiktai galėtų pagrįsti dvigubo genocido teoriją.”

Jam užkliuvo net komisija, vertinanti nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimus Lietuvoje: „Vien jos pavadinimas parodo, kad tarp nacių ir sovietų yra dedamas lygybės ženklas.”

Mokslininkas pasakojo, kad gyvendamas Vilniuje iš diplomatų neoficialiai girdėjo svarstymus, esą įrodžius, jog sovietų blogybės prilygo nacių, Lietuva iš Vakarų sulauksianti didesnės paramos saugumo srityje.

Vakariečiams sunku suprasti

Tačiau Pensilvanijos Milersvilio universiteto profesorius 65 metų Saulius Sužiedėlis, kalbėdamas su „Lietuvos rytu”, laikėsi kitokios nuomonės: „Akademikai gali ginčytis, koks turi būti genocido apibrėžimas, bet moraliai negalima atskirti masinių žudynių nuo genocido.

Rytų Europoje nacių ir sovietų nusikaltimai vyko toje pačioje vietoje tuo pačiu metu.

Amerikiečiai Antrąjį pasaulinį karą įsivaizduoja pažiūrėję Steveno Spielbergo filmus – esą visi buvo herojai, kovoję už demokratiją.

Rytų Europoje padėtis buvo daug žiauresnė. Žmonės buvo įvaryti į kampą ir turėjo ką nors rinktis. Vakariečiams sunku tai suprasti.”

Rodė nuotraukas

Tuo tarpu D.Katzas piktinosi, kad Lietuvos valdžia, 2008-aisiais uždraudusi naudoti nacistinius ir sovietinius simbolius viešojoje erdvėje, vėliau dėl svastikų esą persigalvojo, nes tai – baltų paveldo simbolis.

Litvakas demonstravo nuotraukas iš eitynių Vilniuje, kuriose skustagalviai žygiuoja ant rankovių prisisiuvę stilizuotas svastikas su Gediminaičių stulpais: „Jei Gediminas tai pamatytų, karste apsiverstų, nes jis buvo nuostabus ir atviras valdovas, į Vilnių kvietęs visų tikėjimų žmones.”

D.Katzas taip pat rodė Lietuvoje švenčiamų Užgavėnių nuotraukas, kuriose lietuviai persirengę čigonais ir žydais: „Jiems atrodo normalu, kad persirengėliai žydais kartais į orą mėto netikrus pinigus ir naudoja kitus stereotipus.”

Girdėdami tai susirinkę amerikiečiai neslėpė nuostabos.

Blogi teisėsauga ir muziejus

D.Katzas prisipažino, kad aštriau kalbėti ėmė po to, kai Lietuvos teisėsauga nesugebėjo nuteisti nė vieno nacių parankinio, bet 2008-aisiais taikiniu pasirinko dvi buvusias Vilniaus geto kalines Fanią Brantsovsky ir Rachelę Margolis, kurios paspruko nuo nacių ir tapo partizanėmis.

Nuo kalbėtojo kliuvo ir Genocido aukų muziejui Vilniuje, nes čia iki šiol esą atspindėti tik sovietų režimo žiaurumai, nors tose pačiose patalpose 1941–1943 m. kentėjo ir gestapo kaliniai.

Mokslininkas pasidžiaugė, jog Seimas 2011-uosius paskelbė Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais, bet pabrėžė, kad valdžia vėl suplakė žydų ir nuo sovietų nukentėjusių lietuvių tragedijas, nes kartu nutarta pagerbti ir Lietuvos laisvės gynėjus.

2011-ieji yra ir Laisvės gynimo, ir didžiųjų netekčių atminimo metai.

lrytas.lt