<
 
 
2013-01-06 10:38 lrytas.lt
Italas skulptorius ir vėl bando konservatyvių lenkų kantrybę
Eldoradas Butrimas

Buvusiame Varšuvos gete klūpi ir meldžiasi milijonus žmonių myriop pasiuntęs Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris. Tiksliau, jo skulptūra. Kas tai – nauja provokacija prieš žydus ar meno kūrinys?

Toks klausimas lenkams iškyla jau ne pirmą sykį. Mat skulptūros autorius – Lenkijoje gerai žinomas kontroversiškasis menininkas iš Italijos Maurizio Cattelani.

M.Cattelani sukurta meteorito partrenkto popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra prieš 12 metų sukėlė politinę audrą Varšuvoje ir išgarsino šį menininką.

Tada vos atidarius parodą įsiveržė du katalikiškosios partijos atstovai ir nustūmė popiežių slegiantį meteoritą. Kartu per neatsargumą jie apgadino skulptūrą.

Labai religingas Lenkijos kultūros ministras Michalas Ujazdowskis, minėtą parodą skubiai uždaręs ir iš pareigų atleidęs jos rengėją, užsitraukė menininkų kritiką. Iškart kilo ginčų dėl kūrybos laisvės. Ar panašios aistros pasikartos ir šį sykį buvusio Varšuvos geto teritorijoje išdygus A.Hitlerio skulptūrai?

Pasmerkė nė neįsigilinę

Neseniai Varšuvoje atidarytos M. Cattelani darbų parodos rengėjai siekė nekartoti pirmtakų klaidų. Parodos turinį rengėjai derino ir su Katalikų bažnyčios, ir su žydų bendruomenės atstovais. Vis dėlto naujo skandalo išvengti nepavyko.

Šį kartą prieš parodą sukilusios kai kurios tarptautinės žydų organizacijos, pernelyg nesigilindamos, pasmerkė sprendimą besimeldžiančio A.Hitlerio skulptūrą eksponuoti buvusiame žydų gete.

Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas parodą pavadino beprasme provokacija, žeminančia nacių aukas žydus.

Pasikoręs vaikas nesudomino

Siekdamas labiau suintriguoti žiūrovus Varšuvos šiuolaikinio meno centro direktorius italas Fabio Cavallucci atsivežtus aštuonis savo garsiojo tautiečio darbus nusprendė parodyti ne vien parodų salėje.

Muziejaus prieigose pasirodė įspėjamieji užrašai, jog paroda gali sukrėsti. Nenuostabu, mat įeinančius lankytojus turėjo šokiruoti ant stulpo kabanti pasikorusio vaiko skulptūra.

Šis kūrinys varšuviečių nenustebino ir protestų nesukėlė. Kaip ir garsiosios nukryžiuotos moters bei nugaišusio arklio skulptūros.

A.Hitleris – tik pro skylę

Užtat nemažai muziejaus lankytojų supykdė informacija, jog aštuntasis parodos eksponatas išstatytas visai kitoje miesto vietoje, uždarame kieme.

Šį eksponatą, pavadintą „Jis”, greičiausiai pamatė mažuma bendros parodos lankytojų, bet būtent dėl jo ir kilo triukšmas. Ir jį, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, kėlė tie, kurie savo akimis nei buvo regėję skulptūros, nei norėjo klausytis argumentų.

Skulptūrą, vaizduojančią ant kelių klūpantį ir besimeldžiantį A.Hitlerį, galima regėti tiktai iš toli, pro skylę aklinoje tvoroje.

Menu nesidomintys praeiviai net neturi galimybės pamatyti A.Hitlerio, nes gatvėje nėra jokios informacijos, jog pro apgriuvusį namą juosiančią tvorą galima stebėti pasaulyje garsią skulptūrą.

Net ir pro skylę pažiūrėję daug kas kraipo galvą nesuprasdami, kodėl kilo triukšmas, mat prieš save mato klūpantį mažą berniuką mokykline uniforma.

Berniuko veido nematyti, nes jis nusisukęs nuo žiūrovų. Parodos rengėjai specialiai paaukštino tvorą ir užklijavo visas skyles, kad niekas nematytų berniuko veido. Tačiau tai nepadėjo išvengti skandalo.

Malda žemina aukas?

A.Hitlerio skulptūra stovi Pružnos gatvėje, kurioje prieškariu gyveno daugiausia žydų tautybės piliečiai, paskui ji įėjo į nacių įkurto geto teritoriją.

Pružnos gatvės namai įtraukti į architektūros paminklų sąrašą, nes yra vieninteliai, kurių naciai nesugriovė žydams 1943 metais surengus geto sukilimą.

Siekiant pagerbti net tris šimtus tūkstančių gete žuvusių žydų minėtoje gatvėje kasmet vyksta žydų kultūros festivaliai, tad A.Hitlerio skulptūra tikrai daug kam pasirodė provokuojama.

Vis dėlto iš pradžių prieš skulptūrą neprotestavo net vietos žydų bendruomenė. Sutikimą ją eksponuoti netgi davė vyriausiasis Lenkijos žydų rabinas Michaelis Schudrichas.

Jį muziejaus direktorius F.Cavallucci įtikino, kad menininkas siekia ne reabilituoti A.Hitlerį, bet parodyti, jog blogis gali slėptis visur, net besimeldžiančio paauglio viduje.

Tačiau kai Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius E.Zuroffas parodą apkaltino žeminant nacių nukankintų žydų atminimą, vietos žydai irgi ėmė ją smerkti.

Katalikų kunigų neperkalbėjo

Dėl gete besimeldžiančio A.Hitlerio skulptūros ėmus protestuoti tarptautinėms žydų organizacijoms žurnalas „Newsweek” paviešino, jog Lenkijos katalikų bažnyčios vadovybė buvo mažiau sukalbama nei žydų bendruomenė.

Parodos organizatoriai dvejus metus derėjosi su vyskupais, kad leistų kokioje nors bažnyčioje demonstruoti skulptūrą, vaizduojančią meteorito prispaustą popiežių Joną Paulių II, tą pačią, dėl kurios prieš 12 metų šalyje buvo kilusi politinė krizė.

Vyskupai sprendimą ilgai vilkino, bet galų gale atmetė. Atmetimui pritaręs meno profesorius kunigas Miroslawas Nowakas pareiškė, jog Bažnyčia pripažįsta, jog visi žmonės turi teisę į išganymą, net ir nacistai.

Tačiau bažnyčioje besimeldžiančio A.Hitlerio skulptūra dvasininkams pasirodė per daug kontroversiška. Ji esą gali supykdyti dalį tikinčiųjų, o hierarchai to norėjo išvengti.

Beje, vyskupai nepritarė ir skulptūrai, vaizduojančiai nugaišusį arklį į pilvą įsmeigtu basliu su išrašytomis raidėmis INRI. Šios raidės Katalikų bažnyčioje simbolizuoja lotynišką posakį „Jėzus Nazarietis žydų karalius”.

Nepaisant vyskupų nepritarimo, skulptūra atsidūrė naujojoje parodoje.

Įžvelgė žydų provokaciją

M.Cattelani konfliktai su Lenkijos katalikų bažnyčia – ne naujiena. Prieš 12 metų darbų parodoje įvykęs incidentas ilgiems metams Lenkijoje sukėlė diskusijas apie menininkų teisę į pažiūrų ir kūrybos laisvę.

Tuomet vos atidarius parodą vienas religingas žurnalistas pabandė skulptūrą uždengti atsineštu baltu audeklu, o netrukus pro apsaugą prasiveržė du Seimo nariai katalikiškosios partijos atstovai.

Vienas jų, Witoldas Tomczakas, stumdamas popiežių Joną Paulių II prispaudusį meteoritą, netyčia nulaužė skulptūros koją.

Teisinę neliečiamybę turinčių parlamentarų apsauga negalėjo suimti, tad seimūnai pasišalino iš muziejaus palikę atvirą laišką kultūros bei teisingumo ministrams, kuriame reikalavo uždaryti parodą ir nubausti jos rengėjus.

W.Tomczakas pareiškė taip pasielgęs iš pareigos prieš rinkėjus katalikus ir pagerbdamas popiežiaus nuopelnus tėvynei Lenkijai.

Seimūnas užsipuolė parodų rūmų direktorę Andą Rottenberg – esą ši sutiko eksponuoti popiežių neva žeminančią skulptūrą todėl, kad yra žydė.

Parodų rūmų direktorė bandė teisintis, jog M.Cattelani pakviesti nusprendė ne ji, bet Lenkijos skulptūros šimtmečio parodos kuratorius, pasaulinio garso menotyrininkas šveicaras Haraldas Szeemanas.

Šis argumentas neįtikino šalį valdžiusių dešiniųjų politikų ir kultūros ministras direktorę atleido.

Po ketverių metų teismas nurodė europarlamentaru tapusiam W.Tomczakui sumokėti 40 tūkstančių zlotų kompensaciją draudimo bendrovei už M.Cattelani skulptūros renovacinius darbus.

Idėja kilo spontaniškai

Skandalas Varšuvoje išgarsino 52 metų M.Cattelani. Jokios meno mokyklos nebaigęs italas pripažino, jog jį domina ne grožio kriterijai, o galimybė į reiškinį ar daiktą pažiūrėti kitu žvilgsniu.

Menininkas tvirtina nesiekęs šaipytis iš popiežiaus, mat yra kilęs iš religingos šeimos, o jo sesuo yra vienuolė. Be to, skulptorius esą gėrėjosi popiežiaus sugebėjimu rasti bendrą kalbą su paprastais žmonėmis ir tikėjimu sudominti jaunimą.

Idėja stovinčią popiežiaus skulptūrą nuversti ir ant jos uždėti meteoritą kilo prieš parodos atidarymą Šveicarijoje.

Skulptorius manęs, jog jo darbas nesudomins lankytojų, nes apie popiežių nepasako nieko nauja. Užridendamas meteoritą ir skulptūrą pavadindamas „Devintoji valanda” menininkas siekė parodyti Jono Paulius II panašumą į Kristų, kuris ant kryžiaus buvo prikaltas devintą valandą vakaro.

Menininkas tvirtina, jog skulptūros sutapatinimas su išpažįstamomis tikėjimo vertybėmis rodo jo kūrinį apgadinusių seimūnų fanatiškumą, o ne meilę popiežiui.

Garsėja provokacijomis

Beje, lėkštoko skonio žiūrovus mėgstančio provokuoti menininko darbai sulaukia priešiškos reakcijos ir gimtinėje.

Prieš 8 metus vienas praeivis bandė nuplėšti nuo medžio skulptoriaus pakabintus tris vaikus pakaruoklius.

Prieš dvejus metus Lombardijos regiono vadovai uždraudė kabinti į šio menininko parodą kviečiančias afišas dėl jose vaizduojamo to paties besimeldžiančio A.Hitlerio.

Prieš tokias afišas protestavo žydų bendruomenė bei antifašistinės organizacijos. Skandalą tuomet sukėlė ir parodą reklamuoti turintis naujausias M.Cattelani darbas, vaizduojantis iškeltą vidurinį pirštą.

Ši vienuolikos metrų aukščio balto marmuro skulptūra, sverianti šešias tonas, buvo pastatyta priešais Milano biržos pastatą ir erzino finansų ryklius.

M.Cattelani darbai buvo demonstruojami svarbiausiose pasaulinėse meno galerijose, o jiems išpopuliarėti padėjo ne tiek meniškumas, kiek provokuojama forma ar pateikimas. Tad dabar, regis, netrukus kas nors prieš A.Hitlerio skulptūrą buvusio Varšuvos geto teritorijoje ims rengti protestus ar net veršis nugriauti meno kūrinį.

lrytas.lt