Prieš Antrojo pasaulinio karo pradžia Lietuvoje gyveno apie 160 000 žydu, didžiausios
bendruomenes buvo Kaune, Šiauliuose, Panevežyje ii Alytuje. 1939 m. rugseji, tuoj po Sovietu
invazijos i Rytu Lenkija, Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo gražinti Lietuvai, tuo dar pagausinant
66 000 žydu bendruomene, kuri 1939 m. rudeni ir žiema taip pat prieme 14 000 Lenkijos žydu
pabegeliu. 1940 m. birželio menesi Sovietu sajunga užgrobe Lietuva ir po dvieju menesiu prisijunge
šali, kuri tapo sovietu respublika. 1941 m. birželi sovietu valdžia ivykde placios apimties režimui
pavojingais laikytu elementu deportacija, kurios metu apie 7 000 žydu buvo išsiusti i Sovietu
Sajungos giluma. Jei pridesime apie 15 000 žydu, kurie išsigelbejo, pasitraukdami i Sovietu Sajunga,
ar buvo sovietu valdžios evakuoti, galesime apskaiciuoti, jog apie 220 000 žydu gyveno Lietuvoje
naciu isiveržimo i Lietuva pradžioje.
Lietuvos žydu sunaikinimo istorija galima padalinti i
tris laikotarpius:
1. Pirmasis laikotarpis: 1941 m. birželio 22 - 1941_m_gruodžio
31
Š
iam laikotarpiui, kurio metu išžudyta aštuoniasdešimt
procentu Lietuvos žydu, budingos masines
ž
udynes, kurias visame krašte vykde naciu Einsatzgruppen
(mobilus žudiku daliniai), kurioms
placiai, gausiai ir aktyviai talkino lietuviai bendrininkai. Ši
laikotarpi galima padalinti i šias dvi pakopas:
| a) |
1941 m. birželio
22 - liepos 5 (nužudyta 7 -tukst. žydu)
Š
iuo laikotarpiu gausybe žudyniu inicijavo ir ivykde
visu pirma naciu bendrininkai lietuviai,
daugelyje atveju vokieciams nesikišant. |
| b) |
1941 m. liepos 5 - gruodžio
31 (nužudyta 173 000 Lietuvos ir užsienio žydu)
Atvykus Einsatzgruppems. pastarosios kontroliavo Lietuvos žydu
masines žudynes, kurias vykde placiai dalyvaujant
Lietuvos policijos daliniams (policijos bataljonams ir
vietinems plicijos pajegoms), aktyvistams bei visiškai
remiant Lietuvos vietos savivaldybiu pareigunams. Tarp
nužudytuju buvo 5 000 Vokietijos žydu, deportuotu
i Kauna 1941 spalio men.
Po viso to like gyvi žydai buvo ikalinti keturiuose
getuose; Vilniaus (apie 20 000), Kauno (17 500),
Š
iauliu (5 - 5,5 tukst) ir Švencioniu (500). |
|
