Pirmininke Alperaviciau, mano gentainiai Litvakai, ponios ir ponai, Man, Smuelio Leibos Zaro iš Linkmenu bei Seiles Gifter Zar iš Šeduvos anukui, ypac maioni galimybe dalyvauti šioje litvaku konferencijoje, kuria laikau šeimos samburiu. Apgailestauju tik, jog drauge su mumis nera daugiau mano gentainiu litvaku, taciau, prisipažinsiu sažiningai, tuo ir nesistebiu. Juk viena iš priežasciu kad neatvyko daugelis litvaku, ypac iš Izraelio, ir yra tema, kuria
noreciau pagvildenti.

Tai Holokausto praeitis Lietuvoje, reiškinys, tarsi juodas negandos debesis plevenantis virš žydu praeities šiame krašte ir tebeviešpataujantis lietuviu - žydu santykiuose. Akivaizdu, jog dvidešimties minuciu maža išsamiai apibudinti ta vaidmeni, kuri lietuviai suvaidino Holokausto metu. taciau gal pajegsiu jums perteikti keleta vaizdu, kurie atskleistu problemos gelme.

Pastaraisiais metais del Lileikio, Gimžausko, Geceviciaus ir kitu bylu sustiprejus demesiui Saugumo policijai ir pagalbiniams policijos bataljonams, retsykiais pamirštamas siaubingas lietuviu gyventoju žiaurumas pirmosiomis naciu okupacijos dienomis ir savaitemis. Mažiausiai keturiasdešimtyje vietoviu dar iki naciu pasirodymo žydai patyre fizinius, daugeliu atveju neapsakomai žiaurius lietuviu kaimynu antpuolius, Užpalio žudikas Kapunas išprievartavo vietos rabino Lieb Kamaršo dukra jo akivaizdoje, o ji pati ikalino keletui dienu be maisto ir vandens, kol veliau nužude. Biržu miestelenai nužude vietos shochet'a (ritualini skerdika), kurio barzda pririše prie arklio uodegos, paleido ji šuoliuoti gatvemis, kol shochet'as mire. Prieš nužudant Papiles rabina Avrahama Hakohena Levina, jus buvo verciamas valgyti kiaulienos sriuba.

Situacija didžiuosiuose miestuose, be abejo, nebuvo kitokia. Kas pamirštu kraupuji vokieciu fotografo liudijima apie žiauru dešimciu žydu nužudyma Kauno Lietukio garaže 41-uju birželio 25.

"Greta savo bustines, kieme priešais degaline, iš triju pusiu apjuosta tvora, aš pastebejau minia ž moniu. Išejima i gatve visiškai užstojo žmoniu siena. Mano akivaizdoje vyko tokia scena: kiemo kairiajame kampe buriavosi grupe trisdešimties - penkiasdešimties metu amžiaus vyru. Ju galejo buti keturios ar penkios dešimtys. Suvarytus draugen, juos saugojo keletas civiliu. Pastarieji buvo ginkluoti šautuvais ir ryšejo raišciais ant rankoviu, kaip matyti mano nufotografuotose nuotraukose. Jaunas vyras, -greiciausiai, lietuvis, - ...atraitytomis rankovemis buvo apsiginklaves geležiniu laužtuvu. Laikas nuo laiko jis išvilkdavo iš grupes po viena žmogu ir smogdavo jam karta ar kelis laužtuvu per pakauš. Tokiu budu per tris ketvircius valandos jis užmuše visa 40 - 50 žmoniu grupe. Aš nufotografavau eile auku nuotrauku...

"Po to, kai visa grupe buvo išžudyta, jaunuolis atidejo laužtuva, ciupo akordeona, užsilipes atsistojo ant lavonu kruvos ir sugrojo Lietuvos himna. Aš atpažinau melodija, o ir kiti stebetojai patvirtino, kad tai buvo Lietuvos himnas. Ten buvusiu civiliu gyventoju (moteru ir vaiku) elgesys buvo neitiketinas. Po kiekvieno užmušto žmogaus jie imdavo ploti, o nuskambejus Tautos giesmei, jie jai pritare ir eme ploti. Moterys su vaikais ant ranku stovejo pirmosiose eilese iki pat ivykio pabaigos. "

Šiu "patriotiniu" pastebejimu akivaizdoje kas galetu pamiršti majoro Antano Impuleviciaus žodžius, : pasakytus 12-ojo lietuviškojo pagalbines policijos bataljono vyrams prieš pat pradedant vykdyti masiniu žudyniu misija Baltarusijoje. Jis primine, jog kariai turi vykdyti savo užduoti "su aiškia valia, orumu ir garbingai. Visada ir visur rodykites esa verti garbingo Lietuvos kario vardo, kadangi esate visos lietuviu tautos atstovai."
Š io patriotizmo rezultatai ir jo pasekmes Lietuvos žydams bei žydams aplamai byloja savaime

1.	Virš 96% iš 220.000 žydu, gyvenusiu naciu okupuotoje Lietuvoje, buvo iššžudyu Holokausto metu, daugelis - lietuviu rankomis;
2.	Daugeli tukstanciu žydu lietuviu policijos bataljonai išžude pirmiausia Baltarusijoje, o taipogi ir Lenkijoje bei Ukrainoje;
3.	Tukstanciai užsienieciu žydu iš Vidurio bei Vakaru Europos iššžudyti Lietuvoje, dažnai lietuviu rankomis.

Ir kas geriau apibudintu lietuviu vaidmeni žudynese, negu Ona Šimaite, narsioji Pasaulio Tautu Teisuole, gyvasis irodymas, jog karo metais žmones Lietuvoje galejo pasirinkti, ir kai kurie lietuviai padejo savo kaimynams:

"Antrojo Pasaulinio karo metais lietuviu ir žydu santykiai neitiketinai tragiškai paaštrejo. Man, lietuvei, nepaprastai skaudu tvirtinti, iogper tuos metus, kai vokieciai baisiausiai kankino žydus, mano tautieciai neparode menkiausio žmogiškumo tiems, kas iš kartos i karta buvo ju kaimynai. O blogiausieji lietuviai, mano sielvartui, netgi dalyvavo žydu žudynese.
" Ypatingas burys daugelyje vietu žude žydus drauge su naciais. Virš tokiu garbe praradusiu žmoniu, kaip Bobelis ir Pyragius, tvyros ne tik žydu, bet ir lietuviu prakeiksmas. Lietuviu policijos buriai ne tiktai vykde Hitlerio isakymus žudyti žydus, bet daugelyje vietu patys veržesi žudyti savo rankomis. Aš pati maciau, su kokiu žiaurumu ir isiuciu lietuviu policija dalyvavo, varant Žydus i geta. Net palydint žydus i žudynes, niekingoji lietuviu policija nerado savyje menkiausio padorumo neparodyti savojo žveriško žudiko elgesio paskutiniosiomis tragiškomis tukstanciu žmogiškuju butybiu gyvenimo valandomis... "

Atsižvelgiant i tai, ko galetu žydai tiketis iš ka tik nepriklausomybe atgavusios Lietuvos?
Pagaliau po to, kai mes del suprantamu priežasciu vos ne 500 metu boikotavome Ispanija?

Visu mažiausia, ko galetume tiketis pradžiai, butu vienareikšmis ir aiškus kaltes pripažinimas bei nuofinfi algaiia, rimtos pastangos patraukti nenubaustus žudikus atsakomyben, o taipogi pasiryžimas mokyti tiesos apie tai, kas nutiko Lietuvoje Holokausto metu. Šiandiena, iš daugiau kaip dešimtmetis perspektyvos, galima tvirtinti, jog labai mažai iš to, kas pamineta, buvo igyvendinta. Galetume pradeti nuo Holokausto nusikaltimu atžvilgiu paskelbtos Lietuvos Seimo deklaracijos. Užuot paskelbus "lietuviu tautos" vardu, ji teišreiške apgailestavima, jog "Lietuvos pilieciai" dalyvavo žudynese, nors pastarasis terminas galetu visu nuostabai apimti netgi žydus.

Užuot siekusi nedelsiant patraukti atsakomyben kaltuosius del žudyniu, Lietuvos valdžia parenge placios apimties reabilitavimo programa, pagal kuria dešimtys iŠ tukstanciu Sovietu teismu nuteistu -lietuviu buvo pamaloninti atsiprašymais bei dosniomis piniginemis kompensacijomis. Net nežiurint, kad realibilitacijos istatymas draude dovanoti "dalyvavusiems, vykdant genocida", Wiesenthal'io centras atskleide, jog mažu mažiausiai skaitlingi, jei ne šimtai ar net tukstanciai naciu žudiku lietuviu pelne reabilitacija.

Dar blogiau, dvieju genocidu teorija,- Holokausto ir tariamai jam analogiško ar lygiagretaus lietuviu genocido,- tapo iprasta vartoti anaiptol ne tik Lietuvos visuomenes pakrašciuose. Visiškai apgaulinga Šventvagiška simetrija sukure ir nuolatos kartoja Lietuvos pareigunai - palyginti negausus žydu komunistu nusikaltimai lietuviu atžvilgiu pateikti kaip priežastis, del kurios lietuviai dalyvavo, žudant žydus Holokausto metu, o lietuviu Pasaulio Tautu Teisuoliu skaiciu reikalaujama iaikyti gausesniu už lietuviu žudiku skaiciu, kas yra akivaizdžiai neteisinga. Kitas dažnai propaguojamas mitas, jog Žydus žude lietuviai priklause išimtinai Lietuvos visuomenes padugnems, kai iŠ tiesu žudikai buvo kile iš Lietuvos visuomenes sluoksniu, ir ju tarpe buvo gausu Lietuvos inteligentijos atstovu.

Ta proga noreciau pasinaudoti šia tribuna paraginti Lietuvos vyriausybe atnaujinti bendros Lietuvos - Izraelio reabilitaciju komisijos veikla, o taipogi atkreipti ypatinga demesi i tinkama lietuviškuju nacistiniu žudiku teismini persekiojima. Dar vakar Lietuvos Generalines prokuraturos specialiuju tyrimu skyriaus vadovui pateikiau 97 itariamuju lietuviu - policijos bataljonu bei vietos policijos buriu nariu - pavardes, ir man belieka tiketis, kad per keleta ateinanciu metu Lietuvos teismai pagaliau patrauks atsakomyben kai kuriuos Holokausto kaltininkus lietuvius.

Prieš baigdamas noreciau pažymeti du pozityvius reiškinius. Pirmasis butu Atminties Namu,
savanoriu susivienijimo veikla, itemptai meginant mokyti tiesos apie Lietuvos žydu tautos istorija ir jos likima Holokausto metu. AŠ vakar su jais susitikau ir turiu pasakyti, jog tai buvo labiausiai paskatinantis susitikimas iš visu, kuriuos esu turejes Šioje Šalyje. Tikiuosi, šie žmones susilauks reikalingos paramos, kad atliktu savo svarbu darba. Tas pat pasakytina apie filmu kureja Sauliu Beržini, pirmaji lietuvi, nepriklausomoje Lietuvoje atskleidusi tiesa apie lietuviu dalyvavima, žudant žydus Holokausto metais. Mes visi esame jam skolingi savo begaline padeka.

Baigdamas manau, jog butu ypatingai teisinga, kad kitas Litvaku Kongresas butu surengtas
Izraelyje, turinciame viena iš didžiausiu litvaku bendriju ir iš tiesu pacia veikliausia litvaku
organizacija, Igud Yotzei Lita (Lietuvos žydu asociacija), kuriai vadovauja Josifas Melamedas.
Dabar, kaip niekada, mes, litvakai, suteikeme prasminga praktine dimensija savajai ilgametei
deklaracijai "le-Shana ha-ba'a be-Yerushalayim": "Kitamet Jerusaleje."

Labai jums aciu.